Lietuvoje su alergijos sukeltomis ligomis bei ivairiai pasireiškiančiais simtomais kasmet susiduria apie 1,5 milijono žmonių. alergijos ligų struktūroje vidutiniškai 45 proc. visų užregistruotų alerginių ligų sudaro astma ir ūminis viršutinių kvėpavimo takų susirgimas, apie 50 proc. – ūmūs odos susirgimai, likusią procentinę dalį sudaro įvairiai pasireiškiantys nemalonūs veiksniai, neigiamai įtakojantys sveikatą. Pastarųjų 10 metų Lietuvos gyventojų sergamumas ūmiomis alerginėmis ligomis rodikliai 100 000 gyventojų turi didėjimo tendenciją. Dėl šių ligų kasmet medicinos pagalbos kreipiasi daugiau kaip 50 000 asmenų. Tarp sergančių alergijos ligomis tik 30-40 proc. nustatoma ligos etiologija. Dauguma alerginės kilmės ligų lieka nediagnozuota.
UAB "Genomas" diegia modernias alergijos diagnozavimo technologijas, kurių dėka daugeliui alergiškų žmonių gyvenimas ženkliai pagerėjo. Siūlomi laboratoriniai testai nustato apie 2000 įvairių alergenų. Išnyko "šamaniškų" rekomendacijos, nes juk pirmas alergijos gydymo etapas- alergeno vengimas. O tai įmanoma,- žinant kas alergizuoja.
E klasės imunoglobulinai pirmą kartą identifikuoti 1964 ir vaidina svarbų vaidmenį I tipo alerginėse reakcijose (ir jų aptikime).
Po transformacijos į plazmines ląsteles B-limfocitai išskiria įvairių klasių antikūnus, cirkuliuojančius kraujyje ir atsakingus už imunines reakcijas.
B-limfocitų konversija į plazmines ląsteles reguliuojama T-limfocitų. Jei šis reguliavimas sutrinka, vietoj normalių plazminių ląstelių susidaro IgE gaminančios ląstelės.
E klasės imunoglobulinai cirkuliuoja kraujyje ir audinių skystyje. Audinių skystyje IgE migruoja prie bazofilinių granuliocitų ir putliųjų ląstelių, kur prisijugia prie specifinių receptorių per jų Fc (nekintamą) fragmentą. Šioje būklėje IgE išlieka gyvybingi iki keleto mėnesių. Jei individas vėl susiduria su šiuo specifiniu alergenu, pastarasis tiesiogiai migruoja prie sujungtų IgE antikūnų ir apjugia dvi greta esančias molekules per jų Fab fragmentus. Šios jungties susidarymas lemia įvairių vazoaktyvių aminų išsiskyrimą iš putliųjų ląstelių, ypač histamino, kuris su kitais aktyviais mediatoriais sukelia tipiškus I tipo alergijos simptomus, tokius kaip dilgėlinė, dermatitas, rinitas, šienligė, astma ir anafilaktinis šokas ir kt. Odos dūrio reakcijose matuojamas vietinis biologinis aktyvumas, sąlygotas su ląstelėmis susijungusių IgE, todėl ši reakcija matuoja tiek naujai susidariusių, tiek keleto mėnesių senumo IgE antikūnus.
Kraujotakoje cirkuliuojantys IgE antikūnai gyvuoja trumpai – jų pusinės eliminacijos laikas tik 2,5 dienos. Todėl cirkuliuojančių IgE matavimas (bendrų ir specifinių IgE matavimas serume) atspindi tik naujai pasigaminusius IgE, taigi parodo tik šiuo metu esantį imuninį aktyvumą. Toks skirtingas įvairių IgE populiacijų gyvavimo laikas gali būti viena iš priežasčių, kodėl kartais ne visai sutampa odos dūrio tyrimo ir IgE matavimo in vitro rezultatai.
Priešingai nei tyrimai in vitro, odos testas priklauso ne tik nuo IgE antikūnų, bet dar ir nuo putliųjų ląstelių būklės, kraujagyslių bei nervinio jautrumo bei odos būklės, vartojamų vaistų. Teisingai odos testus gali atlikti tik patyrę specialistai, be to juos sunku atlikti mažiems vaikams, o esant išplėstiniam odos bėrimui, to padaryti iš viso neįmanoma.
Odos testai nėra kiekybiniai, todėl sunku palyginti įvairiose vietose ir skirtingu laiku atliktų tyrimų rezultatus.
Atliekant odos tyrimus, yra nedidelė, bet apibrėžta galimybė išsivystyti sisteminėms reakcijoms (anafilaksija). Jei reakcija yra sunki, tokia kaip anafilaksija, svarbu tikslus kiekybiškas IgE nustaymas teisingam alergeno, sukeliančio reakciją, radimui. Tokiais atvejais provokacija maistui bei odos tyrimai gali būti pavojingi.
Skirtingai nei odos testai, IgE tyrimai in vitro yra kiekybinai (nustatoma tiksli koncentracija), visiškai nepavojingi, jiems tereikia tik vieną kartą paimti kraują iš venos. Kraują galima paimti ten, kur patogu ir pervežti į tiriančią įstaigą, nedalyvaujant ligoniui. Tyrimo rezultatams neturi įtakos ligonio, jo odos ir kitų organų būklė, naudojami vaistai.
Didelis bendro IgE kiekis rodo atopinę alergiją. Neigiami IgE tyrimų rezultatai, nežiūrint aiškių simptomų, gali rodyti ne imuninės kilmės netoleranciją arba toksinę reakciją maistui bei kitiems junginiams.
Dažniausiai neužtenka nustatyti tik bendrų IgE koncentraciją, reikia išsiaiškinti tiksliai, koks arba kokie alergenai sukelia alerginę reakciją ir pageidautina – kokio stiprumo reakciją sukelia kiekvienas iš šių alergenų. Tam matuojami alergenams specifiški IgE, ir geriausiai, jei galima išmatuoti tikslią jų koncentraciją.
Kartais galima daryti alergenų grupių ar mišinių tyrimus, pvz. vienu metu žydinčių žolių žiedadulkių mišinių, medžių žiedadulkių, namų dulkių, pelėsių, kai kurių maisto grupių – riešutų, įvairių miltų, kūdikių maisto, jūros maisto ir kt. mišinių tyrimus. Jei atsakymas teigiamas, ligonis turi IgE antikūnų vienam ar keletui šio mišinio komponentų.
Pasitaiko atvejų, kai bendrų IgE kiekis mažas (normalus), o alergenams specifiškų IgE randamos kliniškai reikšmingos koncentracijos.
Įkvepiamos alergijos diagnostika kartais gali būti gana sudėtinga, nes simptomai būna panašūs į virusinės ar bakterinės kilmės infekcijas ar imuninį deficitą. Su šia problema dažnai susiduria pirminės sveikatos priežiūros gydyojai – bendrosios praktikos gydytojai bei pediatrai. Šie ligoniai serga ūmiais arba chroniškais sinusitais arba turi alergiją įkvepiamiems alergenams. Todėl, esant panašiems simptomams, dažnai svarbu patvirtinti arba paneigti alergijos buvimą.
Galima tirtis:
Vilniuje
Alergenai:
Diskinis formatas (apie 2000 pavadinimų; specif IgE ir specif IgG)
Bloto formatas (4 panelės x 24 vnt)